Parodos

Prof. Leopoldas Kumpikas (1906–1993) – inžinierius mechanikas, diplomą apgynęs VDU Technikos fakultete, disertaciją apgynęs sunkiais pokario metais, buvo vienas iš metalo apdirbino pramonės kūrimo pradininkų Lietuvoje. 1924 m. jis baigė Šiaulių gimnaziją ir pradėjo studijuoti Lietuvos universitete, dalyvavo ateitininkų korporacijos „Grandis“ veikloje, tačiau dėl sunkios materialinės padėties studijas šešeriems metams teko nutraukti ir dirbti Amerikos lietuvių bendrovės Kauno miesto automobilių serviso ir prekybos įmonėje. Vis dėlto, L.

Gruodžio 2 d. minėjome 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataro, Ministro Pirmininko, Lietuvos (vėliau – Vytauto Didžiojo) universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto Religijų istorijos katedros vedėjo, Lietuvos katalikų akademijos akademiko, įvairių katalikiškų organizacijų įkūrėjo ir vadovo prof. Prano Dovydaičio (1886–1942) 130-ąsias gimimo metines. 1930 m. laikraštyje „Darbininkas“ prof. P.Dovydaitis rašė: „Tikrieji vadai <...> jaučia save esą tiktai tos ar kitos idėjos tarnai, ir ne daugiau.“ Šie jo žodžiai geriausiai atskleidžia prof. P.Dovydaičio gyvenimo esmę.

Spalio 15 d. KTU profesoriui emeritui, Lietuvos Mokslų akademijos akademikui habil. dr. Kazimierui Ragulskiui sukanka 90 metų. Akademiko jubiliejui KTU muziejus parengė virtualią parodą, kuri atskleidžia šio unikalaus mokslininko gyvenimo kelią. Akademiko K.Ragulskio pasiekimai bei jo sukurta precizinės vibromechanikos ir vibrotechnikos mokslinė mokykla aukštai vertinami pasaulyje. Akademikas už įžymius mokslo ir išradybos pasiekimus bei inovacijų sukūrimą yra gavęs apie 100 įvairių premijų bei apdovanojimų.

KTU muziejus tęsia parodų ciklą, skirtą žymių KTU chemikų jubiliejams. Šių metų gegužės 1 d. prof. Baliui Stulpinui būtų sukakę 100 metų, rugpjūčio 3 d. akademikui prof. Jonui Janickiui – 110, o rugpjūčio 16 d. prof. Evaldui Pacauskui – 100 metų.

Gegužės 27 d. minėjome dar vienos svarbios universiteto istorijai asmenybės – prorektoriaus Henriko Petrusevičiaus 100-ąsias metines. H. Petrusevičius gimė 1916 m. Jurbarko mieste tarnautojo šeimoje. Mokėsi pradžios mokykloje ir Raseinių gimnazijoje, kurią baigęs 1935 m. įsidarbino „Spaudos fondo“ mechaninėse dirbtuvėse sąskaitininku. Dirbdamas H. Petrusevičius įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakulteto Ekonominį skyrių, tačiau darbo teko atsisakyti, nes dirbti ir studijuoti buvo per sunku. 1937 m. tėvui susirgus ir išėjus į pensiją, H.

„Sąmoningai ieškokime tiesos, atsidėkime geriems darbams, džiaukimės menu, siekime šventumo“ , – rašė prof. Stasys Šalkauskis straipsnyje „Jaunuomenė ir gyvoji dvasia“ ir ragino jaunimą siekti idealų. Savo pašaukimu, dar bestudijuodamas S. Šalkauskis pasirinko tautinį auklėjimą per filosofiją ir liko jam ištikimas iki pat gyvenimo pabaigos. Tūkstančiai inteligentų ir studentų sėmėsi gyvenimo išminties iš „Židinyje“ ir kituose žurnaluose spausdintų jo straipsnių. Minėdami šio žymaus Lietuvos filosofo ir pedagogo 130-ąsias gimimo metines prisiminkime jo gyvenimą ir darbus.

Gegužės 11 d. minime inžinieriaus technologo, ilgamečio Mechaninės technologijos ir Metalų technologijos katedrų vedėjo, Kauno valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto prorektoriaus prof. Vytauto Mošinskio 140-ąsias gimimo metines.

2016 m. gegužės 11 d. profesorė, habilituota daktarė, Valstybinės premijos laureatė, nusipelniusi mokslo veikėja, Neorganinės chemijos katedros vedėja Vaclova Zelionkaitė švenčia 90-ties metų jubiliejų.

„Į žemę esame siunčiami kaip klausimai, o ne kaip atsakymai“ knygoje „Atsiminimų pynė“ rašė Romualdas Baltrušis – profesorius, habilituotas daktaras, nusipelnęs mokslo ir technikos veikėjas, Valstybinės premijos laureatas, Organinės chemijos katedros vedėjas. Gegužės 1 d. prof. R. Baltrušis švenčia garbingą 90-ties metų jubiliejų. Šia proga KTU muziejus surengė virtualią parodą, kurioje panaudotos fotografijos iš profesoriaus archyvo.

Prof. Juozas Kupčinskas – gydytojas terapeutas, Kauno valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto prorektorius, rektorius (1947–1950), Vidaus ligų katedros vedėjas, Kauno medicinos instituto direktorius (1951–1954) gimė 1906 m. kovo 25 d. Vilkaviškio apskrityje, Parausių kaime valstiečio šeimoje. Mokėsi Marijampolės realinėje gimnazijoje. 1924 m. įstojo į Lietuvos Universiteto (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo Universiteto) Gamtos – matematikos fakulteto Biologijos skyrių. 1928 m. jis perėjo į Medicinos fakultetą, kurį baigė 1932 m. Studijuodamas biologiją ir mediciną universitete, J.

©KTU virtualus muziejus 2010