Parodos

Jonas MATULIONIS (1906-02-01 Maskva – 1993-06-08 Kaunas)– matematikas, profesorius, pedagogikos mokslų daktaras, Aukštosios matematikos katedros vedėjas (1944-1968), Elektrotechnikos fakulteto dekanas (1951-1962), vėliau – Radioelektronikos fakulteto prodekanas.

Juozas INDRIŪNAS – inžinierius, technikos mokslų habilituotas daktaras, profesorius, akademikas, tekstilės medžiagų tyrimų pradininkas Lietuvoje.Gimė 1896 m. sausio 26 d. Bajoriškių kaime (Rokiškio apskr.)1908–1912 m. mokėsi Panemunėlio pradinėje mokykloje. 1914 m. baigė Kupiškio dvimetę mokyklą (nepilną progimnaziją). 1914–1915 m. dirbo gumos fabrike „Treugolnaja“ Sank Peterburge valdišku brokuotoju ir lankė privačius kursus, kad įgytų brandos atestatą. 1915–1916 m. mokytojavo Pinevos pradžios mokykloje. Už nelegalios lietuviškos spaudos leidimą bei atsišaukimų platinimą 1916 m.

Šį rudenį KTU Cheminės technologijos fakulteto Neorganinės chemijos katedros docentui Vincui Jasiukevičiui, studentų švelniai vadinamam Lietuvos keramikos tėvui, būtų sukakę 100 metų.

Šį kartą pristatome buvusių KTU Statybos ir architektūros fakulteto studentų karikatūrų parodą „Studentai juokiasi...“, kuria kviečiame į Universiteto gyvenimą pažvelgti šmaikščiu menininko žvilgsniu. Parodoje eksponuojama 40 Ilonos Deveikytės ir Vaido Zakarausko piešinių, sukurtų 1997–1998  ir 2005 metais ir publikuotų universiteto leidiniuose „KTU studentui apie studijas ir laisvalaikį“.

Tarptautinės muziejų dienos proga KTU muziejus tęsia parodų ciklą KTU pirmtako – Lietuvos universiteto – kūrėjams ir pristato virtualią parodą, skirtą 3 rektorių jubiliejams: prof. Petro Avižonio – 140-osioms, prof. Mykolo Romerio – 135-osioms ir prof. Julijono Gravrogko 130-osioms gimimo metinėms.

Nepriklausomybės atkūrimo 25-ųjų metinių proga KTU muziejus virtualia paroda kviečia prisiminti KTU dėstytojus – Nepriklausomybės akto signatarus.1990 m. kovo 11 d. Nepriklausomybės akto signatarais iš 123 asmenų tapo keturi Kauno politechnikos instituto, tų pačių metų spalio 31d.tapusio Kauno technologijos universitetu, dėstytoja:Aukštosios matematikos katedros docentas Antanas Karoblis, Teorinės mechanikos katedros profesorius Vytautas Paliūnas, Filosofijos katedros lektorius Algirdas Vaclovas Patackas ir Mokslinio centro „Vibrotechnika“ laboratorijos vedėjas docentas Povilas Varanauskas.

Sausio 27 d. sukanka 95-eri metai, kai įsteigti Aukštieji kursai, kurių pagrindu buvo įkurtas KTU pirmtakas Lietuvos universitetas. 1919 m. pabaigoje grupelė inteligentų, vadovaujama Zigmo Žemaičio, tuometinio Komercijos mokyklos direktoriaus, nutarė Kaune įkurti Aukštuosius kursus. Nesulaukus Vyriausybės palaikymo ir finansavimo spalio 8 d. Aukštųjų kursų iniciatorių susirinkime buvo išrinkta vykdomoji komisija, į kurią įėjo Jurgis Alekna, Tadas Ivanauskas, Augustinas Janulaitis, Jonas Vabalas-Gudaitis, Kazimieras Vasiliauskas, Eduardas Volteris ir Zigmas Žemaitis. Gruodžio 6 d.

Šiais metais minime 2 Lietuvos universiteto kūrėjų profesorių Zigmo Žemaičio ir Vaclovo Biržiškos 130-ąsias gimimo metines. Šia proga KTU muziejus ir biblioteka parengė virtualią parodą, kuria pradedamas parodų ciklas, skirtas Lietuvos universiteto kūrėjams.

Spalio 27 d. sukanka 90 metų kai gimė profesorius, technikos mokslų daktaras, Medienos mechaninės technologijos katedros vedėjas (1960-1967), Lengvosios pramonės fakulteto dekanas (1962-1964), KPI prorektorius mokymo reikalams (1964-1989) Česlovas Jakimavičius. 1943 m. jis baigė Panevėžio m. I gimnaziją. 1943-1944 m. ir 1945-1946 m. dirbo Lietuvos geležinkelio Panevėžio skyriuje kasininku ir buhalteriu. 1944–1945 m. buvo mobilizuotas ir 16-osios lietuviškosios divizijos eilėse dalyvavo II pasauliniame kare. 1951 m.

1934 m. spalio 8 d. Kelmėje gimė žydų kilmės prozininkas ir scenaristas, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas Icchokas Meras. 1941 m. vasarą I.Mero tėvai bankininkas Jehuda ir jo žmona Miriam buvo sušaudyti holokausto metu. Icchokas liko gyvas, užaugo jį išgelbėjusių žemaičių valstiečių Dainauskų šeimoje. 1958 m. baigė Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą, dirbo inžinieriumi. Dar būdamas studentu pradėjo rašyti prozos kūrinius, o 1960 m. debiutavo apsakymų knyga „Geltonas lopas“.

©KTU virtualus muziejus 2010