Universiteto istorija

<< Universiteto istorijos įrašus galite filtruoti

Gimė 1953 m. spalio 10 d. Kaune. 1960–1971 m. mokėsi S. Nėries vidurinėje mokykloje. 1977 m. baigė Kauno politechnikos instituto (KPI) Elektrotechnikos fakultetą, įgijo inžinieriaus energetiko kvalifikaciją. Žaidė Kauno „Kelininko“ futbolo komandoje. 1986 m. Leningrado aviacinių prietaisų gamybos institute apgynė kandidatinę disertaciją „Mažos galios asinchroninių mašinų trumpai sujungtų rotorių kokybė ir jos kontrolė masinės gamybos sąlygomis“, technikos mokslų kandidatas, 2002 m. – habilituotas socialinių mokslų daktaras.
Gimė 1960 m. balandžio 23 d. Panevėžyje. 1967–1978 m. mokėsi Panevėžio 9-ojoje vidurinėje mokykloje, kurią baigė aukso medaliu. 1978–1983 m. studijavo KPI Cheminės technologijos fakultete, kurį baigė su pagyrimu.
Gimė 1939 m.vasario 23 d. 1949 –1956 m. mokėsi Kauno 12-ojoje vidurinėje mokykloje, 1956–1961 m. – KPI Mechanikos fakultete, 1963–1967 m. – KPI aspirantūroje. 1961–1962 m. dirbo gamykloje ,,Apvija“ inžinieriumi konstruktoriumi, 1962–1968 m. inžinieriumi ENIMS Vilniaus filiale. Nuo 1968 m. – KPI (KTU) mokslinis bendradarbis, laboratorijos vedėjas, docentas, katedros vedėjas, profesorius, nuo 1999 m. – instituto direktorius, 1996–2000 m. Senato pirmininkas, 2000–2007 m. – rektorius.
Gimė 1939-08-17 Vėlaičiuose (Kretingos raj.) Inžinierius radiotechnikas 1961 m. baigė KPI ir iki 1967 m. dirbo Ultragarso probleminėje laboratorijoje 1977–1978 m. stažavosi JAV, 1978 m. – technikos daktaras 1979–1980 m. – katedros vedėjas 1980–1983 m. – KPI prorektorius 1981 m. profesorius 1983–1992 m. – KPI ( nuo 1990 m. – KTU) rektorius 40 išradimų autorius. 1976 m. LSSR valstybinė premija.  
Gimė 1922-04-3 Kaune, mirė 2009-11-04. 1950 m. baigė Kauno valstybinį universitetą ir liko jame dirbti dėstytoju 1955 m. – technikos mokslų kandidatas 1956–1962 m. Kauno politechnikos instituto Silikatų technologijos katedros vedėjas 1956–1964 m. prorektorius mokymo reikalams, 1964–1983 m. – rektorius.
Gimė 1904-05-13 Gižuose (Vilkaviškio raj.) Mirė 1964-05-24 Vilniuje
Gimė 1906-03-25 Parausiuose (Vilkaviškio raj.) Mirė  1971-01-26 Kaune
Gimė 1885-02-05 Telšiuose Mirė  1968 m. Klivlende
Gimė 1881-02-16 Tatkonių kaime (Rokiškio apskr. Skapiškio valsčius) Mirė 1962-11-05 Kaune
Gimė 1886-05-16 Ariogaloje. 1911 m. baigė Maskvos universiteto Teisės fakultetą. 1915–1920 m. studijavo Fribūro universitete, tapo filosofijos daktaru. 1922–1940 m. dėstė Universitete, 1939-11-27–1940-08-05 – Universiteto rektorius. Lietuvos katalikų mokslų akademijos steigimo iniciatorius (1938–1940 m. pirmininkas). Redagavo žurnalus „Romuva“, „Židinys“. Mirė  1941-12-04 Šiauliuose.
Gimė 1871-02-13 Kupriuose (Rokiškio raj.). 1896 m. baigė Charkovo veterinarijos institutą. 1898 m. baigė Maskvos universiteto Bakteriologijos institutą. 1904 m. baigė Kijevo politechnikos institutą, nuo 1912 m. – profesorius. Suprojektavo Valkininkų cemento fabriką (pirmąjį Lietuvoje) ir vadovavo jo statybai; fabrikas pradėjo veikti 1914 m. Nuo 1922 m. – Lietuvos universiteto profesorius, 1922–1927 m. Technikos fakulteto dekanas. 1927–1928 m.
Gimė 1880-05-07  Bagdoniškyje (Rokiškio raj.). 1901 m. baigė Peterburgo aukštąją teisės mokyklą. 1901–1902 m. Krokuvos universitete studijavo istoriją. 1905 m. baigė Paryžiaus politinių mokslų mokyklą. 1905–1920 m. su pertraukomis advokatavo Vilniuje. 1906 m. leido laikraštį „Gazeta Wilenska“. 1914–1918 m. gyveno Austrijoje. 1921–1928 m. Lietuvos vyriausiojo tribunolo narys. 1922–1940 m.
Gimė 1882-08-24 Viekšniuose. 1907 m. baigė Maskvos universiteto Teisės fakultetą; 1918-02-16 Nepriklausomybės akto signataras; 1918–1919 m. – švietimo ministras;  1926–1927 m. – Lietuvos   universiteto rektorius; 1922–1939 m.  universiteto  profesorius; 1939–1943 m. Vilniaus universiteto profesorius ir rektorius. Mirė 1962-08-24 Los Anžele.
Gimė 1875-04-17 Pasvalyje Mirė 1939-10-17 Kaune
Gimė 1872-08-20 Šilgaliuose (Šakių raj.) Mirė 1951-10-25 Romoje
Gimė 1871-05-03 Dargaičiuose (Joniškio raj.) Mirė 1940-08-22 Kaune
Gimė 1873-04-25  Dūseikiuose (Telšių raj.) Mirė  1944-06-04 Maironiškiuose (Kauno raj.)
  1922–1940 m. laikotarpiu Universitete veikė 148 studentų organizacijos: 1924 m. veikė 19 organizacijų, 1926 m. – 36, 1930 m. – 72, 1935 – 93 organizacijos. Gausiausios ir įtakingiausios buvo ateitininkų, tautininkų ir varpininkų organizacijos. Studentų ateitininkų organizacijos:
  1922 m. balandžio 14 d. Lietuvos Steigiamasis Seimas priėmė Lietuvos universiteto statutą. Lietuvos universitete buvo 6 fakultetai:   1. Teologijos-filosofijos fakultetas su teologijos, filosofijos, teisių ir istorijos skyriais. 2. Humanitarinių mokslų fakultetas 3. Teisių fakultetas 4. Matematikos-gamtos fakultetas su matematikos, fizikos, chemijos, biologijos ir agronomijos skyriais

©KTU virtualus muziejus 2010