Gyvenimą pašventę chemijos mokslui

KTU muziejus tęsia parodų ciklą, skirtą žymių KTU chemikų jubiliejams. Šių metų gegužės 1 d. prof. Baliui Stulpinui būtų sukakę 100 metų, rugpjūčio 3 d. akademikui prof. Jonui Janickiui – 110, o rugpjūčio 16 d. prof. Evaldui Pacauskui – 100 metų.
Prof. Balys Stulpinas (1916–1999), dar besimokydamas Vytauto Didžiojo universiteto Technologijos fakultete 1941–1942 m. dirbo laborantu. 1942 m. baigęs universitetą iš pradžių dirbo Panevėžio muilo fabrike technikiniu vedėju, vėliau – Plungės gimnazijoje mokytoju. Nuo 1945 metų pradėjo dirbti vyresniuoju dėstytoju Kauno valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto Technologijos fakulteto Fizikinės chemijos katedroje. 1948 m. jis apgynė disertaciją „Elektrolitinis mangano išskyrimas iš vandens tirpalų“ ir jam buvo suteiktas chemijos mokslų kandidato laipsnis. 1950 m. jam buvo suteiktas docento pedagoginis vardas. 1951–1963 m. doc. B.Stulpinas buvo Neorganinės chemijos katedros vedėjas, 1964–1982 m. – Bendrosios chemijos katedros vedėjas, 1982–1992 m. – profesorius. 1968 m. kartu su kitais KPI mokslininkais už sieros, seleno, mangano chemijos ir elektrochemijos tyrimus B.Stulpinas apdovanotas valstybine premija. 1972 m. B.Stulpinas apgynė daktaro disertaciją „Seleno turinčių galvaninių mangano pagrindu dangų elektrolitinis nusodinimas ir tyrimas“. Kadangi prof. B.Stulpino darbuose buvo ryški technologinė kryptis, jam buvo suteiktas technikos mokslų daktaro (dabar – habilituoto daktaro) laipsnis. 1974m. jam suteiktas profesoriaus vardas, 1976m. – LSSR nusipelniusios mokslo ir technikos veikėjo vardas. Galima teigti, kad jis buvo mokslinės mokyklos „Mangano ir jo lydinių elektrolitinis nusodinimas“ įkūrėjas ir vadovas.
Prof. Jonas Janickis (1906–1998), baigęs studijas Drezdeno aukštojoje technikos mokykloje ir apgynęs disertaciją „Selenitinės rūgšties natrio ir kalio druskos“, įgijo daktaro inžinierius mokslinį laipsnį. 1933m. jis pradėjo dirbti VDU Matematikos-gamtos fakulteto Fizikinės chemijos katedros asistentu. 1935 m. jis apgynė habilitacinį darbą ir įgijo privatdocento vardą. 1940m., perkėlus Matematikos-gamtos fakultetą į Vilnių, J. Janickis liko dirbti docentu Kaune Technologijos fakulteto Fizinės chemijos katedroje. 1941m. jis buvo paskirtas katedros vedėju, vėliau – Technologijos fakulteto prodekanu. 1941m. liepą prof. J. Janickis atleistas iš Universiteto. Karo pabaigoje, 1944m. jis grįžo į universitetą ir vėl paskirtas katedros vedėju, tačiau jam nebuvo pripažintas daktaro laipsnis, todėl 1948m. J.Janickis apgynė mokslų daktaro disertaciją „Eksperimentiniai tyrimai politioninių rūgščių chemijos srityje“. 1949 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. 1946–1951m. jis buvo mokslinis sekretorius, 1951–1977 m. Fizikinės chemijos katedros vedėjas. 1956m. prof. J.Janickis buvo išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu. 1961m. jam suteiktas LSSR nusipelniusio mokslo veikėjo vardas. 1968m. jam kartu su kitais už tyrimus sieros, seleno, mangano chemijos ir elektrochemijos srityje paskirta valstybinė premija. Nuo 1977 m. spalio J.Janickis buvo profesorius konsultantas, nuo 1994 m. – profesorius-emeritas. J.Janickis yra 230 mokslinių darbų ir 6 išradimų bendraautorius. Prof. J.Janickis sukūrė vieną iš keturių Lietuvoje pripažintų chemikų mokslinių mokyklų. Jam vadovaujant buvo parengtos ir sėkmingai apgintos 47 mokslų kandidato disertacijos.
Prof. Evaldas Pacauskas (1916–2016) į universitetą įstojęs 1940m., naciams okupavus Lietuvą buvo pašalintas iš Universiteto dėl to, kad buvo lenkų tautybės. Po karo jis tęsė studijas universitete, o 1945m. prof. J.Janickis jam pasiūlė dirbti laborantu Fizikinės chemijos katedroje. 1947m. baigęs studijas E.Pacauskas pradėjo dirbti šioje katedroje asistentu, skaitė fizikinės ir koloidų chemijos kursą universiteto studentams ir prof. J.Janickio vadovaujamas pradėjo tirti seleno junginių bei politioninių rūgščių susidarymo mechanizmą, kaip pradinę medžiagą naudodamas sieros dichloridą. 1952m. E.Pacauskas apgynė chemijos mokslų kandidato disertaciją „Sieros dichlorido hidroolizė“. 1957m. jam suteiktas docento, 1976m. – profesoriaus pedagoginis vardas, o 1979m. – LSSR nusipelniusio mokslo veikėjo vardas. 1968m. jam kartu su kitais už tyrimus sieros, seleno, mangano chemijos ir elektrochemijos srityje paskirta valstybinė premija. 1977–1987m. E.Pacauskas buvo Fizikinės chemijos katedros vedėjas.
Parodoje panaudotos fotografijos iš KTU Cheminės technologijos fakulteto ir doc. Elvyros Rinkevičienės asmeninio archyvo, dokumentai iš KTU archyvo. KTU muziejus nuoširdžiai dėkoja doc. E.Rinkevičienei už muziejui dovanotus eksponatus ir Universiteto istorinės atminties puoselėjimą.

©KTU virtualus muziejus 2010