Kazimieras Ragulskis – vibrotechnikos mokslo Lietuvoje pradininkas

Spalio 15 d. KTU profesoriui emeritui, Lietuvos Mokslų akademijos akademikui habil. dr. Kazimierui Ragulskiui sukanka 90 metų. Akademiko jubiliejui KTU muziejus parengė virtualią parodą, kuri atskleidžia šio unikalaus mokslininko gyvenimo kelią. Akademiko K.Ragulskio pasiekimai bei jo sukurta precizinės vibromechanikos ir vibrotechnikos mokslinė mokykla aukštai vertinami pasaulyje. Akademikas už įžymius mokslo ir išradybos pasiekimus bei inovacijų sukūrimą yra gavęs apie 100 įvairių premijų bei apdovanojimų. Jis, kaip autorius ir bendraautorius, paruošė apie 500 mokslo publikacijų, 1750 išradimų ir patentų, sukūrė beveik 100 inovacijų, kaip mokslinis vadovas paruošė apie 300 daktarų ir habilituotų daktarų.
Vibrotechnikos mokslo mokyklos ištakos – 1963 metais Kauno politechnikos institute įkurta Vibrotechnikos laboratorija, kurios įkūrėjas ir mokslinis vadovas buvo K. Ragulskis. Laboratorija turėjo išsilaikyti iš ūkiskaitinių darbų, todėl tik K. Ragulskio stipri valia ir užsispyrimas sudarė sąlygas laboratorijai augti. K. Ragulskis važinėjo po įvairius Sovietų Sąjungos mokslinio tyrimo institutus, bandomuosius konstruktorių biurus, ieškodamas mokslinių tiriamųjų darbų užsakymų. Užsakymų gausėjo, laboratorija peraugo į mokslo centrą, smarkiai išaugo darbuotojų skaičius. 1980–1990 m. „Vibrotechnikoje“, įsikūrusioje savo lėšomis suremontuotose buvusio Kauno kalėjimo patalpose, dirbo per 300 etatinių darbuotojų. Čia veikė 13 mokslinių laboratorijų, biblioteka, skaičiavimo padalinys, projektavimo-konstravimo skyrius, eksperimentinės gamybos skyrius. Lietuvai iškovojus nepriklausomybę ir subyrėjus Sovietų Sąjungai, „Vibrotechnika“ neteko užsakymų ir buvo likviduota. „Vibrotechnikoje“ pradėtus tyrimus precizinės mikromechatronikos dinaminių sistemų kryptyje KTU tęsė prof. R. Bansevičius, o prezicinių rezonansinių vibracinių technologijų kryptyje – V. Ostaševičius. Dalis mokslininkų sėkmingai dirba privačiame versle.Precizinės vibromechanikos ir vibrotechnikos mokslo pasiekimai buvo pritaikyti įvairiose srityse: mokslo įrenginiuose, mašinų bei prietaisų pramonėje, aerokosminėje technikoje, laivyne, medicinoje, biologijoje ir net muzikoje.
Parodoje panaudotos fotografijos iš akademiko šeimos archyvo ir KTU muziejaus fondų.

©KTU virtualus muziejus 2010