Lietuvos universiteto kūrėjai: Aukštųjų kursų lektoriai

Sausio 27 d. sukanka 95-eri metai, kai įsteigti Aukštieji kursai, kurių pagrindu buvo įkurtas KTU pirmtakas Lietuvos universitetas. 1919 m. pabaigoje grupelė inteligentų, vadovaujama Zigmo Žemaičio, tuometinio Komercijos mokyklos direktoriaus, nutarė Kaune įkurti Aukštuosius kursus. Nesulaukus Vyriausybės palaikymo ir finansavimo spalio 8 d. Aukštųjų kursų iniciatorių susirinkime buvo išrinkta vykdomoji komisija, į kurią įėjo Jurgis Alekna, Tadas Ivanauskas, Augustinas Janulaitis, Jonas Vabalas-Gudaitis, Kazimieras Vasiliauskas, Eduardas Volteris ir Zigmas Žemaitis. Gruodžio 6 d. kursų organizatoriai, siekdami suburti kuo daugiau inteligentų, įsteigė Aukštųjų mokslų draugiją, kurios tikslas buvo „skleisti ir remti Lietuvoje aukštieji mokslai“. Šiam tikslui pasiekti draugija nutarė steigti ir remti visokias aukštųjų mokslų įstaigas, organizuoti paskaitas, leisti mokslo knygas ir laikraščius bei šelpti aukštosiose mokyklose besimokančius studentus. Draugijos pirmininku buvo išrinktas miškininkas Povilas Matulionis. 1920 m. sausio 5 d. Aukštųjų kursų įstatus patvirtino švietimo viceministras Pranas Mašiotas, tačiau suteikti materialinės paramos Vyriausybė negalėjo.
Aukštuosiuose kursuose buvo numatyti 6 skyriai: Humanitarinių mokslų (su filologijos, literatūros, istorijos, filosofijos ir pedagogikos sekcijomis), Teisių, Matematikos-fizikos, Gamtos (su agronomijos sekcija, Medicinos (su veterinarijos sekcija) ir Technikos. Visus kursų reikalus tvarkė Aukštųjų kursų taryba: tvirtino lektorius, rinko Kursų vadovą, jo padėjėją, tarybos sekretorių, ūkio ir iždo vadovus, sprendė skyrių steigimo klausimus, rinko revizijos komisiją, svarstė sąmatas, kurias vėliau tvirtindavo Aukštųjų mokslų draugija. Ir štai 1920 m. sausio 27 d. vakarą sausakimšoje gimnazijos rūmų salėje Z.Žemaitis paskelbė apie Aukštųjų kursų įsteigimą. Iškilmės truko beveik 4-ias valandas, tačiau visiems pasirodė, kad prabėgo tarsi viena akimirka. Renginio pabaigoje, po 88-ių metų pertraukos, kai Rusijos caro valdžia uždarė Vilniaus universitetą, buvo sugiedotas studentų himnas „Gaudeamus igitur“.
Pirmąjį pusmetį Aukštieji kursai neturėjo nė vieno kambarėlio. Paskaitos iš pradžių buvo skaitomos vakarais I Kauno (vėliau – „Aušros“) gimnazijos patalpose popietinėmis valandomis bei įvairiose valstybinėse įstaigose. 1920 m. Aukštųjų kursų ataskaitoje rašoma, kad metų gale kursai turėjo 33 lektorius ir 522 klausytojus. 1921 m. pabaigoje kursai Ministrų tarybos nutarimu gavo Komercijos mokyklos pastatą (dabar – KTU Pirmieji rūmai. Aukštuosiuose kursuose pradėjo formuotis būsimojo Lietuvos universiteto tradicijos: kūrėsi studentų organizacijos, pradėta iškilmingai švęsti Vasario 16-oji, Aukštųjų kursų metinės. Nežiūrint visų sunkumų Aukštieji kursai atliko savo užduotį – paruošė pirmuosius studentus, subūrė dėstytojus, padėjo pagrindą Universiteto mokslo įstaigoms ir 1922 m. vasario 16 d. Universitetas buvo atidarytas. Aukštieji kursai dar veikė iki 1922 m. kovo pradžios, kol Universitete pradėtos skaityti paskaitos.

©KTU virtualus muziejus 2010