Pašaukimas – tautos auklėjimas. Prof. Stasiui Šalkauskiui –130

„Sąmoningai ieškokime tiesos, atsidėkime geriems darbams, džiaukimės menu, siekime šventumo“ , – rašė prof. Stasys Šalkauskis straipsnyje „Jaunuomenė ir gyvoji dvasia“ ir ragino jaunimą siekti idealų. Savo pašaukimu, dar bestudijuodamas S. Šalkauskis pasirinko tautinį auklėjimą per filosofiją ir liko jam ištikimas iki pat gyvenimo pabaigos. Tūkstančiai inteligentų ir studentų sėmėsi gyvenimo išminties iš „Židinyje“ ir kituose žurnaluose spausdintų jo straipsnių. Minėdami šio žymaus Lietuvos filosofo ir pedagogo 130-ąsias gimimo metines prisiminkime jo gyvenimą ir darbus.
Stasys Šalkauskis gimė 1886 m. gegužės 16 d. Ariogaloje, inteligentų šeimoje, turėjusioje 4 sūnus ir 5 dukteris. Užaugo Šiauliuose. 1905 m. jis baigė Šiaulių gimnaziją, o 1911 m. ir teisės mokslus Maskvos universitete. Teisininko darbas Samarkande jo netenkino, jis ėmė vis labiau gilintis į filosofiją, pradėjo bendradarbiauti lietuvių spaudoje. 1913 m. A. Jakšto redaguojamame žurnale „Draugija“ išspausdino pirmąją studiją „ Bažnyčia bei kultūra“, kuri sudarė galimybę gauti stipendiją filosofijos studijoms užsienyje.
1915 m. pabaigoje Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komitetas pasiuntė S. Šalkauskį į Šveicariją, o 1916 m. pradžioje Fribūro universitete jis pradėjo studijuoti filosofiją ir pedagogiką. 1920 m. jis sėkmingai apgynė daktaratą ir gavo filosofijos daktaro laipsnį. 1919 m. Šveicarijoje išleista knyga „Ant dviejų pasaulių ribos“ (prancūzų kalba „Sur les confins de deux mondes“) supažindino Vakarų Europos skaitytojų visuomenę su nepažįstamos jiems mažos lietuvių tautos savita kultūra ir nurodė jos vietą europinės kultūros visumoje.
Grįžęs į Lietuvą, S. Šalkauskis iš karto ėmėsi akademinio darbo – buvo Aukštųjų kursų lektorius, o nuo 1922 m. – Lietuvos (vėliau – Vytauto Didžiojo) universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto docentas, profesorius. Universitete prof. S. Šalkauskis dėstė bendrąją mokslinio darbo metodiką, kultūros filosofiją ir pedagogiką. Visas paskaitas pasirašydavo ir, tik nežymiai į užrašus žvelgdamas, labai įtikinamai dėstydavo. S. Šalkauskio paskaitos nebuvo lengvos, reikalavo iš studentų išprusimo ir dėmesio, nes buvo pateikiama koncentruota nuosekli medžiaga, todėl praleidus paskaitoje nors vieną mintį toliau suprasti jau buvo sunku. Dauguma paskaitų nebuvo išspausdinta, pasiliko jo rankraščiuose ir studentų užrašuose, tačiau jo mintys atsispindėjo mokinių darbuose ir dvasioje. Žymieji prof. S. Šalkauskio filosofiniai pedagoginiai veikalai: „Kultūros filosofijos metmens“, „Visuomeninis auklėjimas“, „Lietuvių tauta ir jos ugdymas“ ir Prano Kuraičio laikomas tarptautinio lygio šedevru, neplatus veikalas „Ideologiniai dabarties krizių pagrindai“.
1939 m. prof. S. Šalkauskis buvo paskirtas universiteto rektoriumi. Profesorius taip pat buvo vienas iš Lietuvių katalikų mokslo akademijos steigėjų (1922 m.) ir vienas iš pirmųjų jos akademikų, 1938–1940 m. tapęs akademijos pirmininku. Visuomenine veikla prof. S. Šalkauskis labiausiai reiškėsi ateitininkų organizacijoje, kuri jo siūlymu buvo sudaryta kaip trijų sąjungų – moksleivių, studentų ir sendraugių – federacija. Jis troško pagyvinti bei dvasiškai pagilinti visos katalikų visuomenės gyvenimą, todėl 1938–1940 m. per spaudą ir paskaitas ėmė žadinti vadinamąjį Gyvosios dvasios sąjūdį. Tai neturėjo būti kokia nauja organizacija ar draugija, o dvasinio atsinaujinimu sąjūdis organizacijose, parapijose, visuomenėje.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Teologijos-filosofijos fakultetas buvo uždarytas, o rektorius prof. S. Šalkauskas atleistas iš darbo. Mirė 1941 m. gruodžio 4 d. Šiauliuose. Palaidotas Šiaulių Šv. Petro ir Povilo kapinėse.
Prof. S. Šalkauskio jubiliejaus proga KTU muziejus parengė virtualią parodą, kurioje panaudotos fotografijos iš sūnaus Juliaus Šalkausko šeimos archyvo ir KTU muziejaus, dokumentai iš KTU archyvo. Dėkojame J. Šalkausko žmonai Ritonei Šalkauskienei už parodai paskolintas fotografijas ir KTU muziejui dovanotas naujausias knygas, skirtas prof. S. Šalkauskio atminimui.

©KTU virtualus muziejus 2010