Prof. Vytautui Mošinskiui – 140

Gegužės 11 d. minime inžinieriaus technologo, ilgamečio Mechaninės technologijos ir Metalų technologijos katedrų vedėjo, Kauno valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto prorektoriaus prof. Vytauto Mošinskio 140-ąsias gimimo metines.
Vytautas Mošinskis gimė Nociūnų dvare, Kėdainių apskr. ūkininko šeimoje, mokėsi Tryškių rusiškoje liaudies mokykloje, 1896 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją. Po metų jis įstojo į Peterburgo universiteto Matematikos–gamtos fakultetą, kitais metais studijas tęsė Peterburgo technologijos instituto Mechanikos skyriuje. Čia studijuojant, už dalyvavimą studentų politiniuose streikuose, jis tris kartus buvo pašalintas iš instituto. Studijas jis baigė 1907 m., įgydamas inžinieriaus technologo kvalifikaciją. 1905–1921 m. V.Mošinskis dirbo įvairiose Peterburgo, o vėliau – Charkovo metalų apdirbimo įmonėse, 1910–1916 m. dėstė įvairiose Peterburgo technikos mokyklose. 1918 m. jis persikėlė į tuometinę Ukrainos sostinę Charkovą. Čia jis tapo Charkovo technikos instituto privatdocentu, vėliau – profesoriumi, taip pat dirbo Charkovo komercijos instituto profesoriumi. 1921 m. Lietuvos Vyriausybė V.Mošinskį paskyrė Lietuvos atstovu Ukrainoje. Jis rūpinosi Pirmojo pasaulinio karo pabėgėlių lietuvių grįžimu į Lietuvą.
Grįžęs į Lietuvą 1921–1929 m. V. Mošinskis dirbo Amerikos lietuvių prekybos akcinėje bendrovėje „Amlit“. Jo iniciatyva 1923 m. prie Šiaulių buvo pastatyta Bučiūnų elektrinė. 1923 m. V. Mošinskis paskirtas Lietuvos atstovybės Maskvoje patarėju.
1924 m. Lietuvos universiteto Technikos fakulteto taryba V. Mošinskį išrinko Mechaninės technologijos katedros vedėju einančiu ekstra ordinarinio profesoriaus pareigas ir pavedė dėstyti metalų ir medžio technologijas. Jis vadovavo šiai katedrai iki 1941 m. 1933–1944 m. V. Mošinskis kartu dėstė ir Kauno Aukštesniojoje technikos mokykloje. Dirbdamas universitete, jis parašė vadovėlius: „Metalų technologija. Technikiniai metalai, jų gavyba ir savybės“ (1930), „Metalų technologija. Liejininkystės pagrindai“ (1933), „Kaip mašinos veikia ir kaip jos tvarkomos (mašinžinystės pradmenys)“ (1934,1945), „Masinės gamybos pagrindai ir jų pritaikinimas metalinių dirbinių pramonėje“ (1934), „Metalų tekinimas“ (1939, 1950), „Liejininkystės pagrindai“ (1956). Prof. V. Mošinskis buvo metalų technologijos mokslų Lietuvoje pradininkas, Technikos fakulteto žurnalo „Technika“ redaktorius (1924–1941). Universitete (vėliau KPI) jis dėstė metalų technologiją, mašinžinystę bei dirbtuvių ir fabrikų kursą. Profesorius pasižymėjo mokslininko kruopštumu, dėstomų dalykų geru išmanymu, sklandžiu ir metodišku dėstymu. Be to, prof. V. Mošinskis labai daug prisidėjo pertvarkant inžinierių rengimą Lietuvoje. VDU Technikos fakulteto studentai fiziką, matematiką ir chemiją klausė kartu su Matematikos–gamtos fakulteto studentais. V. Mošinskis, kartu su kitais Technikos fakulteto profesoriais, siekė, kad jų fakulteto studentams būtų atskiros bendrųjų mokslų programos, kad būtų siauriau, bet giliau dėstomi specialybės dalykai, kad būtų išplėstos jiems reikalingų pratybų ir laboratorinių darbų apimtys. 1940 m. Matematikos-gamtos fakultetą iškėlus į Vilniaus universitetą, o jo laboratorijų įrangą palikus VDU, susidarė galimybė inžinierius rengti pagal seniai puoselėtus jiems pritaikytus planus ir programas. Tuomet V. Mošinskis, su kitais profesoriais, nepritarė Lietuvos inžinierių ir architektų draugijos siūlomam Politechnikos instituto steigimui. Pagal jo pirmininkaujamos komisijos parengtą ir subrandintą reformos planą 1940 m. iš Technikos fakulteto sudaryti du fakultetai – Statybos ir Technologijos. Jis parengė ir Mechaninės technologijos katedros pertvarkymą– 1941 m. iš šios katedros buvo sudarytos Medžio technologijos, Tekstilės technologijos ir Metalų technologijos katedros. Pastarajai toliau vadovavo prof. V. Mošinskis.
Lietuvą okupavus naciams Laikinosios vyriausybės Švietimo ministras prof. V.Mošinskį, kartu su 32 kitais profesoriais ir dėstytojais, iš Universiteto atleido, tačiau jis toliau dirbo Aukštesniojoje technikos mokykloje. Lietuvą vėl okupavus sovietams, V. Mošinskis 1944 m. rudenį grįžo vadovauti Metalų technologijos katedrai, be to, buvo paskirtas Universiteto prorektoriumi administracijos ir finansų reikalams. 1945 m. pradžioje Technologijos fakulteto taryba, įvertindama V. Mošinskio paskaitų ir dėstymo metodikos aukštą lygį, jo didelį sumanumą ir energiją Fizikos-chemijos institute organizuojant katedros mechanines dirbtuves, jam vadovaujant įgyvendintą Technikos fakulteto reformą, už atliktą didelį darbą ir triūsą ginant fakulteto reikalus, būnant ilgamečiu Technikos fakulteto sekretoriumi, už sumanų fakulteto žurnalo „Technika“ redagavimą, už universiteto ūkio atstatymą einant prorektoriaus pareigas, jam siūlė suteikti inžinerijos daktaro honoris hausa (garbės) laipsnį. Tačiau Sovietų Sąjungoje toks mokslo laipsnis nebuvo pripažintas, bet Aukštoji atestacinė komisija V.Mošinskiui patvirtino profesoriaus mokslinį vardą.
Sovietų okupacijos metais prof. V. Mošinskis komunistų partijos narių buvo kaltinamas dėl „buržuazinių pažiūrų“ ir „nepakankamo paskaitų politinio lygio“, todėl netrukus jis buvo atleistas iš prorektoriaus pareigų.
Profesorius išaugino du sūnus ir posūnį. Sūnus Algirdas, Sorbonos universitete studijavęs archeologiją, vėliau Šarlotenburgo aukštojoje technikos mokykloje (Berlyne) – inžinerinius mokslus, 1944 m. vasarą, prie Lietuvos priartėjus sovietinei kariuomenei, pasitraukė į Austriją, vėliau gyveno Brazilijoje. Sunkiais pokario metais prof. V. Mošinskis globojo, visokeriopai rėmė ir leido į mokslus sovietų lageryje kalinamo buvusio Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvio, kariuomenės medicinos tarnybos pulkininko leitenanto Leono Kęsgailos-Kenstavičiaus dukrą Vydą Kęsgailaitę (Ragulskienę), kuri vėliau tapo profesore, pirmąja Lietuvoje habilituota technologijos mokslų daktare. Sovietmečiu V. Mošinskis taip pat globojo ir stengėsi įsūnyti našlaitį Kazį Puidą. Prof. V. Mošinskis mirė 1955 m. balandžio 21 d. Kaune.

©KTU virtualus muziejus 2010